39270 UPDATE No.7 Sexta feira, 9 Março 2001 TRUST FUND BA TIMOR LOROSA'E Banku Mundial ho Banku ba Desenvolvimento Asia nian maka kair/Administra Fundu Depositariu ba Timor Lorosa'e, hodi simu fundus hossi Governu rai-rai sira tuir mai hanesan: Australia, Finlandia, Irlandia, Japaun, Nova Zelandia, Noruega, Portugal, Reino Unido, Estados Unidos da América, Comissão Europeia nó mós Banku Mundial. Relatorio ida ne'e hasai fulan ida dala ida, atu fó hatene kona ba actividades Trust Fund ba Timor Lorosa'e,(TFET) hala'o liu hossi nebé quadrus Governu Banku Mundial sira, hala'o tuir resultado nebe hetan iha encontro Doadores sira nian iha Tokio, iha Dezembro 1999. Multi-doadores sira TFET nian fo ajuda /concessão atu reconstroe ho desenvolve fila fali actividades Ekonomia Timor Lorosa'e nian, nebe prepara no fiscaliza tiha ona hossi B anku Mundial ho Banku ba Desenvolvimento Asia nian (ADB). Bancu Mundial hanessan fiduciário. ADB mak kair/ projetus TFET nian hanessan hadi'a estradas, Portos, be, telekomunikasaun ho electricidade, e, hamutuk ho Banku Mundial, responsabiliza ba projetus sira hossi sector Saude, Educasaun, Agrikultura, desenvolvimento sector privado ho haburas ema nia kapasidade iha area ekonomia nian. Banku Mundial ho ADB servisu hamutuk ba projetu desenvolvimento comunidade nian, hanessan fo ossan atu hala'o projeto sira ne'e. Actividades Trust Fund ne'e, bazeia iha principios sira tuir mai ne'e: · Lider Timor Lorosa'e sira hó sira nia partisipasaun ­ ne'e importante iha faze hot-hotu atu garante sustentabilidade ba programa rekonstrusaun nian. Prioridades TFET nian hari'i liu housi Conselho Consultativo Nacional; plano sector ho projeitos sei prepara ho partisipasaun hossi especialistas internasionais ho Timor oan sira. · Kordenasaun Doadores ­ importante atu garante aproximasaun estrategika no atu halakon tiha duplikasaun eh gap. Banku Mundial ho ADB tulun Administrasaun Transisional atu desenvolve plataforma sectores oi-oin, atu bele hetan ponto adisional ida a'as liu iha rekonstrusaun ho desenvolvimento. · Importante lalais, hanessan mós qualidade ­ TFET hahu atu fo fundu grátis nebe maka fleksivel, katak atu fahe ajuda-lalais ­ projeto ida nebe boot liu sektor nian komessa fahe tiha ona iha Marsu 2000­ ho programa kona ba investimento longo prazo. OSSAN HOTU NEBE MAK SIMU HOSSI TFET HANESSAN AJUDA TIMOR LOROSA'E OAN SIRA LA PRECISA ATU SELU FALI 1. Status Financial (US$) TFET Promessa Recibos Compromisso Despesa Março 9 167,440,000 78,100,000 96,300,000 30,290,000 Fevereiro 1 166,440,000 68,290,000 84,390,000 27,116,450 Mudansa 1,000,000 9,800.000 11,910,000 3,173,550 2. Informasaun foun kona ba projetu Projetu Timor Oan Hi'it An Rasik fo suporte ba eleisoens democraticas konselhus sucu nian atu bele hamoris akontabilidade no participasaun instituisoens lokal. Liu hossi konselhu, komunidade lokal sira. simu subsidio atu reabilita infrastrutura bazika no komessa fali actividade ekonomia nian. Projetu ne'e mos fatin ba komunidade sivil, riku-soin kultura nian ho grupu vulneradu sira, hanessan feto faluk ho oan kiak sira atu bele tama iha laran.(USD21.5 milhoens sei fo ba tinan 2.5 nia laran, e atu hahú, tuir kontratu nebe hatan tiha ona sei fó uluk US$7 milhoens). Rezultadu : Bain hira hahú Projetu ida ne'e, CEP fó apoio ona bá formasaun ho desenvolvimentu iha sub distritos ho conselhos desenvolvimento aldeia nian iha Distritus hotu.Membros sira Conselho nian continua tuir nafatin treinos sira atu aumenta capacidade, liu-liu hó atenção ida bot tebes bá membros conselho feto sira nian. Concessão ciclo bá dala uluk nian completo tiha ona e projetos sei hala'o nafatin iha sub-distritus sia. Concessões sira nebé reservado hossi ciclo segundu, boot liu e bele mos hatama propostas bá actividades Natacha Meden, nmeden@worldbank.org 9 Março 2001 Tel: 0407 101 536 www.worldbank.org/eap 2 economia nian, nebe sei hetan ossan hossi ossan rotativos ba nivel sub-distritu.Tim pesquisa ida hossi antropólogo sira marka ona ba fulan Outubro 2000 atu mai hala'o nó administra pesquisasaun ba estruturas sociais nó polítikas iha railaran hó sira nia servisu hamutuk hó CEP, nebe apresenta tiha ona iha Fevereiro sumário ida kona ba sira nia actividade hodi hetan preparasaun ruma (dokumentus tuir pedido nebe iha). Missão ida supervisão ninian tun ona (23 de Fevereiro ­ 20 de Março) ba hare fila fali CEP I, hatama tan ema ba CEP II (hare iha kraik) hodi hahú mós koalia kona ba loron sira aban bain rua nian (Independencia tiha ona), ho nia opsoens.UNESCO mak sei tau matan ba reabilitasaun Centro Cultural Nasional Timor Lorosa'e nian ­ Uma Fukun, nebe sei hala'o iha KODIM nia servisu fatin uluk,ho ajuda plano arquitetónico hossi Governo Português Planu Servisu nian: Selecsaun actividades ciclo nian ba dala rua, desembolso ho implementasaun sei continua hala'o nafatin iha nivel postos nian.Preparasaun hanessan iha ona dalan ba eleisaun posto foun, ho concelho suco nian nebe hein atu hala'o iha rai laran iha fulan ho Maio sira klaran. Assina tiha surat kona ba lian tuir malu (memorandum of understanding) hossi UNTAET/ETTA ho UNESCO, iha 13 Fevereiro hodi fó sai dokumentu kona reconstrusaun Centro Cultural, Uma Fukun, Timor Loro Sa'e nebé sei hahú iha fulan Abril. CEP II: Siklu rua Projetu Timor Oan Hi'it An Rasik no Guvernu Lokal koalia tiha ona iha 22 Fevereiro 2001. Sei tuir princípios CEP I nian nebe sei kair tuir ciklu ida uluk hanessan lissaun ba ida tuir mai, nebé projecto ne'e sei continua fo suporte ba comunidade sira .hossi provisaun concessão ba uma no rekonstrusaun infra estrutura ekonomika , atu fo suporte ba produsaun lokal iha actividades ekonomikas, nune mos hodi prepara assistencia atu fortalece distrito nia nivel kapasidade kona ba halo plano actividades desenvolvimento nian. CEP II sei continua assiste iha heransa cultural ho promosaun reconciliasaun social. Nia sei kair mekanismus barak hodi fo assistencia ba grupos nebe la iha vantagem hanessan feto faluk sira oan kiak sira ho ema inválido sira. CEP II sei haka'as-an nafatin ba desenvolvimento comunicasaun local hossi komponente foun ida nebe hatudu ona atu hare kona ba estabelecimento Rádio ho repórter ba distrito UNTAET nia reporter, fo treino ba grupo jornalistas potenciais, gerentes hó técnicos, atu ajuda hala'o radio comunidade nian bain hira eleisoens Nacionais liu tiha. Projetu atu Cria servisu ba Comunidade Dili, hamutuk ho UNDP, sei halao serviso publiko nebe sei usa ema trabalhadores sira nune'e bele halo moris tan servisu ba ema kiak sira iha kapital cidade ne'e nian, hodi bele mos habadak tiha gap ema nebe la serbisu ho sira nebe serbisu, nune'e mos hamoris sektores privadus sira.Projetu ne'e buka atu ajuda komunidade atu organiza no halakon tiha lixo (fo'er), iha Dili laran no halo gestaun di'ak ida kona ba halibur lixo (fo'er),nebe sai hossi uma laran. (US$499,000) Resultadu : :Projetu ida ne'e remata tiha ona e nia rekursus tomak transfere tiha ona ba Dili, Administrasaun Distritu. O projeto ida ne'e operacional iha fulan 8 laran ba comunidade na'in sanulu e usa ema liu fali na'in 4,500 nune'e 60% hossi orçamento selu ema sira ne'e tuir salario actual. Hossi loron 1 to'o 8 de Março, missão de avaliação ida avalia realizasaun objetivo projeto nian, ho mos hare ema na'in hira mak servisu, kona ba recrutamentu nó mós hare hahalok sira, controlo iha finanças, sasan/equipamentos ho protesaun ambiental em disposição desperdício. Planu Servisu: Missão de avaliação ne'e sei prepara agora hamutuk ho UNDP ho tan Administrasaun Distrito Dili projeto ida kona ba implementação atu remata relatório (IRC)1 nebe sei halo disponivel ba partidos hanessan interessados, iha fulan Abril. 1Objetivu husi ICR hetan buat neebe sira hakarak konaba akontabilidade no transparansia katividsade projetu nian, evaluasaun neebe halo hanoin atu bele benefisiu no mantein notas sira husi esperiensia implementasaun neebe bele fasilita impaktu ba evaluasaun desenvolvementu. Natacha Meden, nmeden@worldbank.org 9 Fevereiro 2001 Tel: 0407 101 536 www.worldbank.org/eap 3 PROGRAMA ATU AJUDA RESISTÊNCIA FALINTIL -FRAP Projeto ida ne'e IOM mak hala'o, USAID/OTI hó Banco Mun dial mak harí Tuir ema Donator hossi Lisboa sira nia encontro UNTAET ho ulun Timor oan sira lian tuir malu atu hari Força Defesa Timor Loro Sa'e (ETDF) hodi prepara uluk Batalhão ida, nebe hili ema hossi fileiras Falintil nian hodi mos hetan Fundu hossi orçamento Nacional. Iha hassoru malu ne'e nia laran, ulun sira Timor oan hussu bá Banco Mundial atu bele hamutuk ho Donator sira seluk hodi halo programa nebe bele fo mos apoio ida ba resistência sira nebe tama fali ba vida civil hanessan membros Falintil nebe la hili ona atu tama ba ETDF. Banco Mundial servisu hamutuk nafatin hó FALINTIL, IOM no mós USAID halo projeto ida nebe tulun ex-combatentes sira hahú fali sira nia moris mesak, sustenta rasik-an hossi ossan nebe sira hetan hossi actividades hodi facilita sira nia transisaun ba moris civil nian. Programa ida ne'e (FRAP), IOM mak sei hala'o, e USAID/OTI hó Banco Mundial mak harí. Projeto ida ne'e hahú hala'o tiha ona iha fulan Dezembro tinan 2000 bainhira halo pesquisasaun ho nivel nacional hodi hola dados kona bá socio-ekonomiku ho dados demográficos membros FALINTIIL e processo selecção nia fases iniciais, sira cordena hó di'ak hamutuk hó ETDF. Beneficiario ida-idak sei simu pagamento liquido hanessan segurança transitiva ida, USD 500 ba fulan lima nia laran. Tuir fali sira sei simu pacote de reintegrasaun ba tempo naruk nebe hamutuk ho equipamento nó treino necessario kona ba hetan Aicolheita ou animal to'os, pesca ou emprezas kona ba agronomia ki'ik. Projeto ida ne'e IOM hossi Dili mak sei administra e simu suporte hossi IOM 6 (nen) nebe hala'o servisu iha distritos Aileu, Batugade, Suai, Baucau, Viqueque ho Lospalos. Recruta tiha ona oficiais veteranus na'in sanulu resin ida ba benefeciarius FRAP nian hanessan elementos fundamentais hossi grupo nebé hetan apoio programa.ne'e nian. Buka atu halo no assina memorandum lian tuir malu entre FALINTIL ho U NTAET, Comissão ida atu reinstala Veteranus FALINTIL (CRFV) hala'o tiha ona atu assegura didiak FRAP ninia implementação. Sócios CRFV nian hamutuk ho representantes FALINTIL, UNTAET/ETTA (ODFD), PKF (UNMOG), IOM ho doadores sira. Dados hossi ema na'in 1076 hossi beneficiarios na'in 1083 regista tiha ona.,no mos hetan ona cartão identifikasaun hossi FRAP no mos simu tiha ona primeira prestasaun líquida ba segurança transitiva. Uluk liu ema beneficiários na'in 1012 simu tiha ona segunda prestação. Inscrição sei taka iha loron 20 de março 2001. Konsolidasaun fundu hossi Banco Mundial ba programa ida ne'e mai hossi Fundus nebe foin hetan iha tempo Conflito Liu tiha ona. Projetu emergencia atu rehabilita infrastruturas nian atu hala'o reparasaun emergência nian ba infrastructuras (estradas, portos ho central electricidade nian) iha tina ida ho balu nia laran sei hala'o vigamentos sector nian. (USD29.8 milhao liu fali ba tinan 1,5, ho USD27,8 tuir data nebe simu kona acordo de concessao). Projecto ida ne'e sei mobiliza ema no mos sira contrato na'in internacionais atu hala'o servico hodi loke fatin ba grupos comunidade sira atu bele participa iha actividades sira hanessan servico estrada.. Projecto ida ne'e mos sei apoia restabelecimento controle institucional rede estrada nian. Resultadu: Estradas : Gasta besik $5.5 milhoens ba projeto ida ne'e, iha emergência ho servisu manutenção de reserva iha país laran hossi kedas fualn Maio tinan 2000. Iha tan $3.5 milhoens, hanessan lian tuir malu foin lalais ba contratos sira nebe foin hahú, ho ba projetos nebé atu hala'o bá oin hanessan manutenção de reserva ho hadi'ak estradas hanessan mós bá estrada sira principal iha distrito. Contratos sira ne'e hetan partisipasaun boot hossi contrator Timor oan sira, hodi ba tuir hotu prequalificasaun, nebe sira hare katak rekursus nebe karik precisa , bele buka hossi railaran nian. Contrator sira internasional sira sei participa nafatin maibé iha servisu sira nebe boot no todan liu. Hatudu tiha ona Treinador Engenheiro Regional Local na'in haat atu servisu hamutuk ho Engenheiros Local Regional Timor oan sira. Portos : Reabilitasaun fatin ba contentor nebe tau iha parte lorosa'e Porto Dili nian hotu tiha ona.. Terceiro cais hotu hanessan ho reabilitasaun rampa dalan ba lorosa'e. Electricidade: Engenheiros sira grupo ida kona ba pesquisasaun hare ona kona ba central electrika hamutuk 21 estasoens rural ho distrital.. Besik ona atu hala'o tender/oferta kona ba instalasaun equipamento electrico atu estasoens sira bele servisu fala fali hanessan uluk. Hein deit ona atu servisu sira ne'e bele hahu ona iha Agosto. Ajuda técnica preparado ona atu hala'o sistema administração financeiro ho ulun sira hossi servisu electricidade ho negociações nebe oras ne'e hala'o dadauk ona ho empresa consultores selecionada. Hein atu hahu serviços sira ne'e iha fulan Abril tinan 2001. Projecto ne'e prepara ona 1000 metros fase ida deit ho 300 metros fase tolu atu apoia cobransa renda hossi consumidor electricidade sira, nebé hela iha area Dili. Planu Servisu: Estradas : Projeto ida ne si fo apoio ba re-estabelecimentu servisu fatin regional ba administrasaun servisu estrada nian. Sei husik hela lai contratos balu ho valor $7.5 milhoens nebe tama Natacha Meden, nmeden@worldbank.org 9 Fevereiro 2001 Tel: 0407 101 536 www.worldbank.org/eap 4 tan,ba tempo molok tinan 2001 remata,liu-liu kona manutensaun de reserva ho reparasaun. Projeto ida ne'e sei apoia manutenção estrada nian atu comunidade bele ba mai forma grupos atu kair servisu lor-loron hanessan ko'a du'ut hamos kanun sira. Portos : Ho tan aumento ida $600,000 nebe sei aplika ba reabilitação instalações porto. Sei sosa fatin sira praia ba to'o Suai, Betano ho Beacu sei hili ba lokal ba kais. Forklift sira camionetas sira atu ba fatin sira ne'e cancela tiha ona, tamba hare katak la ós proprio ba tempo agora.. Electricidade : Implementasaun fisika estasaun elrctrika rural hein hela atu atu hahu iha Agosto 2001 e sei remata iha Maio 2002. Assiostência Tecnika ba Sistema Administrasaun financial sei hala'o iha fulan sanulo nia laran ho visão ba acabamento iha Fevereiro 2002 Projetu ba Empreza Ki'ik sira. (SEP) Iha nia objectivo atu hamoris ekonomia lokal no hamosu serviso hahu fila actividade empresarias viaveis iha sector privadu liu hossi emprestimos tuir condisaun comercial. SEP mos sei fo kontribuisaun atu fortalece rai ho sistema administrasaun kona ba rai no riku soin seluk, no mos atu foti kapasidades iha sectores privadas iha Timor Lorosa'e laran (US$4.85 milhoens ). Resultadus: Banco Nacional Ultramarino (BNU) aprova tiha ona US$2.77 milhoens hossi US$4.00 milhoens nebe acessivel ona ba elementos SEP nian atu halo credito. Hossi total ida ne'e, US$1.78 milhoens ema na'in 227 foti ona, hanessan credito, hossi ema sira ne'e iha feto 17.6 por cento. Standar credito nian maka US$10,700. Credito namkari iha distrito hotu hodi hala'o actividades economicas, nebe liu 15 sectores economicas. Porsaun boot liu maka ba sira nebe hala'o iha sector transporte nian, tuir fali numero boot ida, nebe hetan emprestimo kiik, atu hodi sosa sasan no loke restaurante, no mos ba negocios agricultura nian nebe hanessan escala kiik.. Calcula ona katak moris tan ona 1080 servisu foun Planu Servisu: Desembolso fundos programado ona atu bele completa iha primeira metade de FY 2001. Tender ba survey inicial ba Desenvolvimento Centro empreserial local (BDCs) sei hala'o hamutuk ho servisu survey nian, programa ona atu remata iha primeira metade de 2001.. Publikasaun SEP nia surat no notícias kona ba SEP nia actividades sei fó nafatin iha base periodica ida. Programa Reabilitasaun ho Desenvolvimentu iha Sector Saude nian, fó suporte ba Sector Saude nian hodi hadi'a nó mós tau fila fali equipamentu/sasan sira nebé facilita servisu Saude, no mós desenvolvimentu tuir Nasaun ne'e nia plano no sistema. (US$38 milhoens ba tinan tolu, US$12.7 milhoens hanessan subsidio nebe hetan ona tuir akordu ba dala uluk). Resultadu :Termo de referência kona ba recursus tuir hospital nia precisu hotu tiha ona. Fo sai tiha ona primeiro relatório trimestral kona ba implementação planos Saúde nian ba 12 Distrito. Distrito walu hetan informasaun diak kona ba analise completa. Relatorio sira hatudu katak embora recursus servisu saude nian fo sai (85% hossi populasaun iha horas 2 laran ho servisu saude), utilização ne'e relativamente tun (nia média 0.2 visitas ba ema ida ba quartu ida ). Esforços (apoio hossi TFET ho WHO) atu ajuda estudantes médicos, para continua sira nia estudos iha Indonésia iha duni resultadu nebe estudante 14 fila fali ba Universidade iha fulan kotuk. Recrutamentu staff servisu saude nian hala'o dadauk ona ho entrevista completa iha Distritu hotu menos Baucau ho Dili nebe sei hola parte iha primeiro grupo de 800 postos, dala barak enfermeiras ho parteiras sira. Aplikasoens sira mos processa dadauk ona ba administrasaun nasional hamutuk ho Divisaun hossi Servisu Saude nian. Definisaun kona ba pacote servisu base ho desenvolvimento de directrizes ho tan materiais ba treino sei continua hala'o nafatin, precisa atu nota mos ho hanoin sira nebe mai hossi especialista ida kona ba reprogramasaun saúde. Iha ne'e sei hatama adaptasaun material sira, ba Administrasaun integrada ho curso kona ba moras labarik kiik nian. Reuniaun rua hala'o tiha ona, atu hahu hanoin kona ba decisaun política nebe hala'o processo ne'e. Reuniaun sira ne'e entre staff Timor oan ho staff Internasional atu prepara informasaun tecnica. Negociações kona ba Autonomia iha administrasaun loja medica ( AMS) besik ona atu remata. Foram emitidos documentos licitando para a construção do Armazém de AMS. Hatama ona surat hodi hussu atu hari uma armazem AMS nian. Consultor ida, hó apoio hosso WHO hahu ona servisu hó Staff Timor oan sira iha DHS atu harí fila fali laboratório medico iha Nasaun ida ne'e. Planu servisu nian : Sei fo prioridade ba recrutamento ema sira nebe servisu iha saúde nebe tenqui hotu iha fulan Março remata karik ema la dun barak. Sei hala'o esforço bot atu hadi'ak implementasaun planus servisu saúde Distrito nian,baseia hossi dados nebe hetan iha relatorio quinzenal. Servisu sira sei la'o ba oin Natacha Meden, nmeden@worldbank.org 9 Fevereiro 2001 Tel: 0407 101 536 www.worldbank.org/eap 5 nafatin ho desenvolvimento política, hossi encontru semanal ho konsultas. Ho apoio hossi consultor ida Grupo servisu ida, ema mesak Timor oan, sei hahu atu servisu kona ba STDs/HIV/AIDS. Dokumentus hatama ona lakleur sei fó sai kona ba atu harí Centro Saude Comunidade 22. Construsaun AMS, sei hahú iha semana sira oin mai. Tuir programa Missaun ida hambriik hossi donator sira, sei mai iha 23 Abril to'o 23 Maio nebe sei mai hare progresso actual hodi hahu halo fali planu ba fase tuir mai, kona ba apoio hossi TFET ba Sector Saúde nian. Projetu Rehabilitasaun ho desenvolvimentu Agrikultura nian, iha objectivo atu buka hetan fali riku soin sira hanessan animal, irrigasaun ho infrastrutura rural no sei estabiliza Centro atu servi Agricultor sira iha Distritu 8 nia laran.(US$20.7 milhoens ba tinan 3, US$6.8 milhoens hanessan donativo tuir akordu ba dala uluk.) Resultadus :Projeto hahú tiha ona ho recursus servisu nian ba reabilitasaun ba irrigasaun sira nebe boot. Prepara ona documentus sira nebe halo licitasaun kona ba servisu nebe sei hala'o ba irrigasaun haat nebe boot, iha Distrito Bobonaro. Hala'o dadauk ona preparasaun ba kampanha atu vassina karau; NGOs rua fo nafatin assistência ba agricultura atu hala'o kampanha informasaun kona programa agricultura nian.. Divisaun hossi agricultura hetan mos ajuda assistencia hossi Força da Manutenção da Paz nebe fo transporte hodi lori, no mos fahe material /ferramentas liman nian nian ba distritos sira; 5144 jogos fahe tiha ona. Governo China fo tan materiais liman nian, nebe simu tiha ona e ARP mak sei fahe. Ema especialista kona ba hakiak manu, hahú ona hala'o servisu, nune'e mos estuda oin nusa atu tau chocadeiras iha railaran atu nune'e sei haruka mai(importasaun) manu to'o na'in 100,000 iha fulan oin mai. Servisu sira kona ba reabilitasaun uma sira atu sai Piloto tolu Servisu Central Agrikultura nian, iha Viqueque, Bobonaro hó Lautem la'o dadauk ona bá oin. Grupo servisu ida conta ho participasaun hossi CEP, ARP, Radio UNTAET ho USAID ­ hala'o ona coordenasaun atu bele iha hardware, hanorin no mos material tecnico ba radio lokal comuniadade nian. Planu Servisu : Karau hossi Bali to'o ulun 150 sosa ona iha Oecussi sei to'o mai iha Fulan Março remata. Karau to'o ulun 350 sei arranja tan iha Oecussi iha fulan Março no Abril laran.Balanço TFET nian atu buka tan materiais liman nian sei haruka liu ba Liquiça iha fulan Março remata. Pesquisa Topográfica iha Irrigasaun Naktuka iha Oecussi besik ona atu remata; Planus ho detalhe tomak esquema Oematahitu ho Tono (mos iha Oecussi) prepara dadauk ona. Projetu Emerjencia Escola (ESRP)katak primeira fase sistema escola nian atu revitaliza Programa educasaun nian atu bele fo resposta ba Timor oan sira nia hakarak boot kona ba escola.ESRP mos iha fundus atu hadia'k escolas sira nebe aat, no mos atu halo escola prototipo 4 (haat). Projetu ida ne'e hala'o servisu hamutuk ho UNICEF nebe kair ossan atu hadiak escolas sira iha Timor Lorosa'e nebe uma kakuluk aat.(Akordu ba dala uluk kona ba donativu mak US$13.9 milhoens nebe sei sa'e tan iha tinan rua ka tolu) Resultadus : Liu 1 milhaun de Livrus ho Bahasa Indonesia hanessan mos 98,000 livrus ho lian Português fahe tiha ona e hala'o tiha ona disribuisaun iha Distritu sira.Team ida hossi Departamento Educasaun ba Indonesia atu hola tan 500,000 livrus, nebe hussu tiha ona iha 2 Março 2001. Participasaun 434 acordus atu comunidade reabilita escolas sira besik ona atu assina iha Março remata ­reabilitasaun 800 sala escolas nian remata tiha ona e 1200 sei atu remata iha Março remata. Mobiliario, hossi produsaun local, ba 40,780 alunos fahe tiha ona ba escolas sira.Assina tiha ona contratu ho fabricas internasionais atu halo mobiliario ba 60,000 alunos. Planu ba escolas haat hanessan protótipo hetan ona aprovasaun hossi Departamento de Negocios Sociais. Planu Servisu : Hein hela katak iha Junho remata objectivo salas de aula tomak reabilita2 tiha ona. Livros textuais nebé foin hussu hein atu to'o iha Abril remata. Projetu Rehabilitasaun Be ba Comunidade no mos Sanitariu nian ho nia objetivu atu buka serve povo Timor Lorosa'e hotu iha abastecimentu Bé, no mos hare /serve, kona ba medidas sanitárias, (1) prepara assistência iha rehabilitasaun abastecimentu Bé nian hó Infrastruturas Sanitárias; (2) hodi halo moris fila 2Banhira projetu TFET nian la taka uma kakuluk, ida nee husu fali rehabilitasaun sira seluk Natacha Meden, nmeden@worldbank.org 9 Fevereiro 2001 Tel: 0407 101 536 www.worldbank.org/eap 6 fali ema hó matenek/capacidade atu kair no halo konta abastecimentu Bé hó Infrastrutura Sanitária.(US$4.5 milhoens ba tinan rua, nebe US$4.5 milhoens ne'e iha akordu donativu ida). Resultadu :Iha Fevereiro, NGO rua tan sei assina contrato atu assiste iha Reabilitasaun Provisão Be nian ho serviço saúde pública (WS&S) ho participasaun comunidade iha actividades, ida ho Action Contre la Faim (ACF) atu servisu iha vila Same, ida fali ho ACF/FORTE atu servisu iha sub distrito Turiscai. Aprova mos contrato ida tan ho ACF atu arranja pipas materiais atu ajusta ho materiais seluk tan ba servisu nebe todan iha distrito tolu, Ermera, Manatuto ho Manufahi. Consultor sira ba prazo badak muda tiha ona ba actividades sira tuir mai ne'e: Consultor ida ba fali planu ho documentasaun provisão Be nian iha Liquiça; Consultor rua fali ba desenvolvimento WS&S, Legislasaun ho regulasoens ba tarifas e rua fali ba desenvolvimento nivel ho directrizes ba WS&S. Missaun ida visita tiha ona Timor Lorosa'e atu toma konta iha tempo badak no hare fila fali kona actividades hossi Administrasaun Unidade WS&S, hodi mos prepara programa ba fase be tuir mai. Kona ba projeto ida ne'e. Planu servisu: Implementasaun Documentu projetu nian (PID) estipula actividades ba implementasaun iha Dili no iha Distritos nebe nivel boot iha Fulan Junho 2001 remata. Iha ne'e sei mos halo foun fali servisu fatin ba uso WS&S iha nivel distrito nian; Sistema atu hadia no reabilita provisaun Be nian iha cidades distrito nian; ho implementa actividades seluk hossi WS&S ba comunidades urbanas ho rurais nebe ki'ik liu hossi NGO Lokal no Internasional sira. PID autoriza atu actividades projecto nian PMU bele implementa no bele complementa ho projectos WS&S nian nebe hetanfundu hossi donator seluk, hanessan em particular, Sistema provisaun be nian iha Dili Nebe hetan fundu hossi Japão. Hari kbit Ekonomia nian:Projeto ida ne'e atu hare kona ba falta de ema nebe iha talento iha Timor Lorosa'e atu hala'o operasaun kona ba instituisaun economica ho financeira, liu-liu ulun fiscal central, servisu fatin ba pagamento, ho senso e unidade estatística nebe atu fo dados ba analise economica ho hamoris politica. Nia hakarak atu treina Timor oan sira atu compila, analisa no kair princípios macroeconomic nebe principal. Atu ajuda ho retensaun no halo di"ak liu tan sustentabilidade, e projeto ne'e sei hare mos ba desenvolvimento no dada Timor oan sira ba agencias sira nebe ohin temin iha leten. Iniciativa ida ne'e complementa apoio hossi Banco Desenvolvimento Asiatico ho treinos básicos, ho instituisoens multilaterais e bilaterais hossi doadores (incluindo IMF, Portugal, Australia ho Japão) ho treinos avansados liu nebe sei hala'o iha estrangeiro hodi pratica sira nia capacidade iha servisu laran. Gabinete ETTA aprova tiha ona projeto ne'e iha dia 11 de Janeiro de 2001. Projeto ba desenvolvimento Microfinancia Nia objectivu atu halo menos moris kiak iha Timor Lorosa'e. Sei facilita comunidades sira ­tuir oportunidades atu bele hetan tan ossan no mos atu halo moris sustentabilidade agrikultura nian atu bele halo cria servisu ba agricultor sira. Projetu ne'e atu: (i) ajuda desenvolve conhecimento no habilidade ema kiak nian atu implementa atividades hodi hetan modal.(ii) reabilita,fo kbiit loke tan uniões de credito ;ho (iii) hari microfinansa ida nebe metin atu halo moris servisus financeiros hodi foti sira nebe kiak atu tuir empresas kiik sira hodi aumenta sira nia modal moris nian.Projeto ida ne'e iha componente tolu nebe principais: (i) Hari instituisaun no fo kbiit ba; Finansas rural ba atividades emprezas kiik sira; e (iii) Administrasaun projeto nian. (US$7.72 milhão, ho US$4.0 milhão iha acordu concessão ba dala uluk) Resultadus :Conta especial projetu nian (Conta Impresta) loke ona ho autorizasaun banco de depósito iha Dili e ossan nebe hussu uluk fo dadaun tiha ona. Agora halo ona anúncios ba ema matenek na'in, internacional no local sira, atu tama iha Equipa hodi Administra Projeto (PMU). No mos recruta ona ema matenek internacional rua atu servisu ba assistencia tecnica ba ADB atu hare fila fali projectos nebe agora iha no mos regulamento ho orientasoens. Equipa Assist^encia Tecnica sei servisu besik liu ho comitê de direção nebe nia membro mai hossi representantes departamento governo nian no mos autoridades monetário nian. Missão ida ne'e hahú tiha ona iha fulan Fevereiro iha Timor Loro Sa'e. Planu Servisu: Iha Março hó Abril sei hala'o recrutamento ba matenek Timor oan sira ho internacionais ho objectivo atu preenche fatin hanessan staff ba PMU to'o Abril remata. Bainhira nune'e, Conselheiro Equipa Natacha Meden, nmeden@worldbank.org 9 Fevereiro 2001 Tel: 0407 101 536 www.worldbank.org/eap 7 Assistencia Tecnica hussi ADB sei hassai resultadu hossi sira nia servisu iha fulan Abril: (i) Exemplu ida ba Regulamento kona ba União Crédito; (ii) Exemplo ida kona ba incorporação ho licensa documentos ba banco microfinancial; (iii) ho recomendasaun preliminar ho conceito legal ba instituisaun ba microfinança sira. Sei iha Seminarios balu ho ema sira nebe iha relasaun ho instituisaun ida ne'e no mos doador sira. 3. Projectos iha desenvolvimento laran SEP II: Missaun avaliasaun tuir mai servisu iha campo hossi Janeiro 29 to Março 9 remata ona. Preparasaun oras ne'e hala'o ona ba Negociasoens. Atu simu pedido crédito ba SME, SEP II sei fo dalan ba credito tuir condisaun comercial hanessan ho estilo no função nebe SEP I sei hamutuk atu haré kona ba metodo no manajementu processo. SEP II nia haré kona ba Credito, nia fo liu liu atu halo boot tan sector Agro-negocio. Aplicasaun empresta ossan viavel hossi Industria produtivas iha escala ki'ik hanessan lojas carpintaria nian, no mos sei fó apoio bá centros mecânicos ou facilidades Industrias Atu labele choque malu ho emprestimo micro credit nian doador ho agencia progra ida ne'e nian hanoin atu hala'o lalais SEP II ne'e iha tinan 2001, emprestimo mínimo ba SEP nian sei hassa'e hossi USD 500 iha SEP ida ba iha USD 1000 iha SEP II.Funan ba emprestimo hirak ne'e sei continua nafatin ho 10% ho tempo empresta nian maximo fulan 36 maibe emprestimo ida ne'e sei la selu durante fulan tolu. Hanessan iha SEP I, ho SEP II nia sistema credito ida ne'e sei baseia nafatin atu dulas ossan nebe iha.Bainhira projeto ne'e hotu, ossan sira nebe fila ona sei entrega ba Governo aban bain rua nian. SEP II mos sei fo apoio ba desenvolvimento sector privado liu hossi provisaun servisu desenvolvimento fila liman nian. (BDS) ho objectivo atu halo moris tan servisu, aumenta produtividade no halo moris economia. Assistencia mos sei fo ba ema fila liman na'in sira atu prepara projeto no mos manejamento fila liman nian ho desenvolvimento.Atu cria atensaun ba desenvolvimento setor privado nian iha sector publico nia laran no mos atu assiste preparasaun ba Funcionarios sira nebe sei tau matan kona ba decisaun nebe iha relasaun, grupo ki'ik ida hossi funcionário civil sei hetan treino kona ba teoria desenvolvimento sector privado no nia pratica. SEP II mos sei fo apoio ba governo atu hari ambiente negocio nian nebe la'o di'ak. Hatutan ida ne'e, iha servisu preparasaun ida, hetan sugestaun nebe maka'as no mos hakarak atu hadi'a facilidade mercado iha nivel distrito no mos sub distrito nian. Tuir pesquisasaun nebe hala'o tiha ona hatudu katak saida mak halo tiha ona ba condisaun mercado nian no saida mak sei precisa ba reabilitasaun mercado hirak ne'e, responsabilidade ba implementasaun componente ida ne'e sei hala'o iha Administrasaun Distrito nia okos. 4. Koordinasaun Hassoru malu Bruxelas hatene kona ba aumento projectos bilaterais no multilaterais. Atu kair metin nafatin programas sira ne'e, doadores sira hasai sira nia apoio iha sector coordenasaun larga hodi hafoun fali sira nia apoio ba missão avaliasaun. Comunicasaun entre doadores aumenta liu tan, nebe missaun ida ne'e sei ajuda liu tan iha desenvolvimento kona ba distribuisaun orsamentu sectoral e apoia liu tan ba governo atu hala'o nia sectores estratégicos. Misaun Evaluasaun Seitora ­ Orariu uluk Sector Data Projecto Timor Oan Hiit an rasik Fevereiro 25-Março 20 Be ho Saude Março 8-15 Educasaun Março 12 ­ 30 Agrikultura Março 26-6 Abril Saude Abril 15- 15 Maio Natacha Meden, nmeden@worldbank.org 9 Fevereiro 2001 Tel: 0407 101 536 www.worldbank.org/eap 8 5. Recibus hó Compromissus TFET nian RECIBUS TFET NIAN, 5 DE MARÇO 2001 RECIBUS OSSAN PROMESSAS TFET NIAN NOTAS DOADOR US$ milhoens US$ milhoens Portugal 15.0 35.0 Japão 14.1 Australia 10.9 Banco Mundial 10.0 União Europeia 16.0 UK 5.9 Japan PCF 2.0 Finlandia 1.5 Noruega 1.0 1.0 USA 0.5 IDA PCF 0.4 Irlanda 0.4 Nova Zelandia 0.4 TOTAL 78.1 36.0 COMPROMETIDO HO TFET, 28 Fevereiro 2001 COMPROMETIDO HO TFET PROJETUS HO PROGRAMAS US$ milhoens Fo kbiit ba comunidade 9.0 Hakiak servisu ba comunidade Dili 0.5 Empresas ki'ik sira 4.8 Educasaun: Revitalizasaun ba Sistema escolas 13.9 Rehabilitasaun Infrastruturas 27.8 Rehabilitasaun ho desenvolvimentu ba sector Saude 12.7 Rehabilitasaun ho desenvolvimentu Agrikultura 6.8 Bé ho Sanitário 4.5 Microfinance 4.0 Capacidade atu halo uma ho survey recursus ema 0.4 nian (recursos humanos) Hari kbiit Ekonomia nian 0.5 Timor Oan Hi'it An Rasik II (CEP II) 8.5 Administrasaun 2.9 TOTAL 96.3 ATU HETAN TAN INFORMASAUN Hakarak tan Informasaun kona ba actividades Trust Fund ba Timor Lorosa'e bele hetan hossi www.worldbank.org/eap. Buat ruma atu hussu ou email nia versoens materiais hanessan Documentus informativo kona ba Projetos,ou Documentus kona ba evaluasaun Projetus nian , halo favor bele contacta ho Natacha Meden iha Repartição World Bank Dili nian. Natacha Meden, nmeden@worldbank.org 9 Fevereiro 2001 Tel: 0407 101 536 www.worldbank.org/eap